Maistinės medžiagos
Pagrindinės maistinės medžiagos, būtinos baseino ekosistemai funkcionuoti, yra azotas ir fosforas. Pirminei produkcijai vykti naudojami mikroskopiniai dumbliai ir aukštesnieji vandens augalai. Azotas ir fosforas baseine randami tiek laisvi – neorganinio azoto ir fosforo junginiuose (nitritai, nitratai, amonis – azoto junginiai ir fosfatai – fosforo junginiai), tiek kaip organinės medžiagos ar yra mikroskopiniuose dumbliuose ar fitoplanktone. Pirminis azoto šaltinis natūraliuose baseinuose paprastai yra žaliųjų dumblių fiksuotas azotas iš atmosferos. Pirminis fosforo šaltinis baseinuose – lietaus vanduo, uolienos, kuriose yra baseinas. Kadangi Latvijoje laikoma, kad baseinams įtakos padarė žmogaus veikla, didžiosios jų dalies maistinių medžiagų kilmė yra antropogeniška.
Fitoplanktonas
Fitoplanktonas arba mikroskopiniai dumbliai užima reikšmingą vietą gėlo vandens ekosistemose. Šie dumbliai yra pirminiai gamintojai – organizmai, neorganines medžiagas paverčiantys organinėmis. Tokiu būdu fitoplanktonas sudaro pirmąjį mitybos grandinės etapą. Juo daugiausia minta zooplanktonas (mikroskopiniai vėžiagyviai).
Zooplanktonas, zoobentosas
Zooplanktonas arba mikroskopiniai vėžiagyviai yra svarbi vandens ekosistemų sudedamoji dalis. Zooplanktonas minta fitoplanktonu. Zooplanktono organizmai yra svarbus visų žuvų rūšių jauniklių ir planktonu mintančių žuvų maistas.
Zoobentosas arba bestuburių klasės gyvūnai, gyvenantys ežero dugne, yra svarbus vandens ekosistemų elementas. Šiems gyvūnams būdingi įvairūs mitybos objektai (zooplanktonas, fitoplanktonas, kiti bestuburiai ir kt.) ir mitybos mechanizmai (filtruotojai, plėšrūnai ir kt.), tai rodo, kad jie turi tiesioginę pastiprintą įtaką vandens mitybos grandinių funkcionavimui. Be to, žinoma, kad bentosas yra vienas svarbiausių žuvų bendruomenių mitybos objektų Latvijos ir Europos ežeruose.
Taikios žuvys
Žuvys, kurios neminta kitomis žuvimis, o kaip mitybos resursus naudoja kitus organizmus, pavyzdžiui, zooplanktoną, zoobentosą, augalus. Tokių žuvų rūšys yra, pavyzdžiui, lynai, raudės, karšiai, plakiai.
Plėšrios žuvys
Žuvys, kurios suaugusios daugiausia minta kitomis žuvimis. Tokių žuvų rūšys yra, pavyzdžiui, ešeriai, starkiai, lydekos.
Žmogus
Žvejai, gaudydami mažiau ar daugiau žuvų, daro įtaką ežero mitybos grandinei.
Nuoroda: Brönmark C., Hansson L. A. 2005., Aplinkos vystymo institutas, 2017. (Visa versija: Brönmark C., Hansson L. A. 2005. The biology of lakes and ponds. New York, Oxford University Press Inc.)